- plėšėjas
- plėšė́jas, plėšė́ja dkt.
.
.
plėšėjas — ( is J, us J), a smob. (1) Vl; N 1. I kas plėšia, grobia, plėšikas: Atsirado plėšėjų ir žmogžudžių rš. 2. J kas lupa, savanaudis, gobšuolis: Jei ne pri gyvos galvos plėšėjaus, tai po smerčio jo visi suplėšti turtai išnyks brš. 3. kas rauna, lupa… … Dictionary of the Lithuanian Language
išplėšėjas — išplėšėjas, a smob. (1); SD411 kas išplėšia, išgrobia. plėšėjas; išplėšėjas; nuplėšėjas; užplėšėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
nuplėšėjas — nuplėšėjas, a smob. (1) kas nuplėšia, nuskriaudžia: Regi tai ansai piktasis prakijas, arba gandžiaus nuplėšėjas žmonių, ir nori su tavimi prakaut DP103. plėšėjas; išplėšėjas; nuplėšėjas; užplėšėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
plėštojas — ( is K), a smob. (1) 1. K kas plėšia. 2. I žr. plėšėjas 2: Dieve, dėkavoju tau, jog neesmi, kaip kiti žmonės, plėštojai, neteisūs GNLuk18,11. plėštojas; išplėštojas … Dictionary of the Lithuanian Language
užplėšėjas — užplėšėjas, a smob. (1) kas užplėšia giesmę, smarkus giedotojas: Jis yra puikus užplėšėjas Skr. plėšėjas; išplėšėjas; nuplėšėjas; užplėšėjas … Dictionary of the Lithuanian Language